Namelis girioje

Namelio knygų serija („Namelis girioje“ – antroji jų) paremta Lauros Ingalls Wilder (1867–1957) vaikystės prisiminimais. Juos užrašyti padėjo ir knygas redagavo Wilder duktė Rose Wilder Lane, todėl tai galima pavadinti labai sėkmingo mamos ir dukros bendradarbiavimo vaisiumi. Knygos apie Loros šeimos gyvenimą buvo be pertraukos leidžiamos ir vis labiau populiarėjo nuo pat pirmosios publikacijos prieš 75 metus. Jos yra laikomos Amerikos literatūros klasika. „Namelis girioje“ pasakoja apie Loros gyvenimą prieš iškeliaujant į prerijas. Šiandien Namelio knygos yra vienos labiausiai skaitomų vaikiškų knygų, pagal jas sukurtas nepaprastai populiarus ir ilgas televizijos serialas Namelis prerijose. Didžiulėje girioje, kur klaidžioja lokiai, vilkai ir stambios laukinės katės, o tarp medžių šmėžuoja elniai, stovi Loros trobelė. Tėtis, mama ir trys mergytės gyvena sutardami su aplinka, įsiklausydami į gamtą. Kiekviena diena – nepakartojama kaip peizažas už lango, su savais rūpesčiais, darbais ir džiaugsmais, sušildyta artimiausių meilės, išmintingų pasakojimų ir smagaus smuikelio griežimo. Visi buvo tokie laimingi, kad iš pradžių vargiai galėjo kalbėti. Tiesiog žiūrėjo blizgančiomis akimis į tokias mielas Kalėdų dovanas. Tačiau Lora buvo laimingiausia iš visų. Lora dar gavo ir skudurinę lėlę. Lėlytė buvo labai graži – baltu medžiaginiu veiduku juodų sagučių akutėmis. Jos antakiai buvo nupiešti juodu pieštuku, o burnytė ir skruostukai parausvinti putinų rašalu. Plaukučiai buvo iš juodų siūlų sruogų, iš pradžių sumegztų, paskui išardytų, todėl garbanoti. Ji buvo tokia graži, kad Lora negalėjo nė žodžio ištarti. Tik suspaudė ją tvirtai ir užmiršo viską aplinkui. Mergaitė nesuvokė, kad visi ją stebi, kol teta Eliza nepasakė: – Ar kada matėt tokias dideles akis!